- daiktavardinis
- daiktavardìnis, -ė adj. (2) kilęs iš daiktavardžio: Daiktavardìnės kilmės būdvardžiai DŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
daiktavardinis — daiktavardi̇̀nis, daiktavardi̇̀nė bdv. Daiktavardi̇̀nės kilmė̃s bū̃dvardžiai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
daiktvardinis — daiktvardìnis, ė (neol.) adj. (2); L692 žr. daiktavardinis … Dictionary of the Lithuanian Language
esybėvardinis — esybėvardinis, ė (neol.) adj. (1) daiktavardinis: Įvardovietės yra dvejopos: 1) esybėvardinės, arba personinės: aš, tu, savęs, ir 2) būdvardinės: tas, šis Jn … Dictionary of the Lithuanian Language